Ši knyga – tai pirmoji YIVO, unikalaus jidiš mokslo centro, istorija. Po Pirmojo pasaulinio karo grupės Rytų Europos intelektualų įkurtas YIVO tapo pasaulietinės jidiš kultūros viršūne ir pagrindine už žydų teises visame pasaulyje kovojusio diasporos nacionalizmo institucija. Savo būstinėje Vilniuje (tada tai buvo Lenkija) YIVO stengėsi suderinti mokslinį objektyvumą su atsidavimu žydų tautai. Remdamasi naujai atgautais dokumentais (seniau buvo manyta, kad juos sunaikino Hitleris ir Stalinas), Cecile Esther Kuznitz pirmą kartą įtaigiai pasakoja, kaip šie mokslininkai, nepaisydami baisaus skurdo ir antisemitizmo, sukūrė pasaulinio garso instituciją. Ji kelia naujus klausimus apie žydų kultūrinės ir politinės veiklos santykį ir analizuoja, kaip iškyla nacionalizmas už valstybės valdžios ribų.


